Žymaus rašytojo L. V. Solovjovo (1906-1962) dilogija pasakoja apie Rytų šalyse mylimo linksmo ir kilnaus, už vargšus stojančio apgaviko Khojos Nasreddino nuotykius. Net ir atsidūręs iš pažiūros beviltiškoje situacijoje, jis visada randa sprendimą ir gelbsti save bei draugus.

Dirbdamas su tekstu autorius sugebėjo atkurti Rytų literatūros stilių su jam būdingu vaizdingumu ir išraiškingumu.