Aštuoniolikto amžiaus pabaigoje atsirado žmogaus teisių idėja, kuri buvo suformuluota Amerikos Nepriklausomybės deklaracijoje ir Prancūzijos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje. Nauji etikos standartai politikoje tuo metu buvo susiję su kankinimų ir žiaurių bausmių panaikinimu.

Ruso, Ričardsono ir Sterno romanai vaidino svarbų vaidmenį plečiant socialines empatijos ribas. Lynn Hunt savo knygoje nagrinėja šiuos klausimus ir rekonstruoja žmogaus teisių istoriją, parodydama jų įtaką mūsų gebėjimui ginti šias teises šiandien. Ji aprašo kovos už universalių žmogaus teisių idėją pradžią ir analizuoja priežastis, dėl kurių ši idėja susidūrė su sunkumais XIX amžiuje dėl nacionalizmo.

Baigiamojoje knygos dalyje Hunt pasakoja apie žmogaus teisių idėjos augimą po XX amžiaus pasaulinių katastrofų ir Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos paskelbimo 1948 metais. Ji taip pat analizuoja dabartinę žmogaus teisių padėtį šiuolaikiniame pasaulyje.