Prancūzų rašytojo ir žurnalisto Gastono de Pavlovskio (1874–1933) satyrinių esė rinkinys panardina skaitytojus į įsivaizduojamų išradimų pasaulį, žadantį išvaduoti žmoniją nuo visų nepatogumų. Pasitelkdamas reklamos, laikraščių skilčių ir gamyklų katalogų kalbą, Pavlovskis kuria tariamų atradimų enciklopediją – nuo ​​neslystančio muilo su vinimis iki niekada negrįžtančio bumerango, – kurie ištrina ribą tarp naudingumo ir absurdo. Autoriaus humoras tikslus ir negailestingas: Pavlovskis satyriškai vaizduoja pernelyg didelio komforto kultūrą gerokai prieš skaitmeninių utopijų atsiradimą. Knyga, įkvėpusi Marcelį Duchampą ir Francisą Picabia, šiandien skaitoma kaip šmaikšti pranašystė apie pasaulį, kuriame išradingumas virsta beprasmybe.