„Gairotizacija“ – tai romanas apie meną ir galią, apie kūrėją ir totalitarinę valstybę, apie baimę, pagundą ir blogį. Istorija sukasi apie didžiojo režisieriaus Georgo Wilhelmo Pabsto likimą: kino genijaus ir emigranto, priversto grįžti į Hitlerio Reichą. Jis vis dar tiki, kad nepasiduos pagundai bendradarbiauti su barbarišku, nežmonišku režimu, kad nepaklus jokiai kitai diktatūrai, išskyrus meno diktatūrą, tačiau jau žengė pirmąjį žingsnį spąstų link, iš kurių niekada neištrūks...

Vokiečių ir austrų rašytojas Danielis Kehlmannas gimė 1975 m. Miunchene. Šiuolaikinės vokiečių prozos žvaigždė, vienas didžiausių šiuolaikinių rašytojų, bestselerių „Pasaulio matavimas“, „F“ ir „Till“ autorius. Jis yra daugelio literatūros apdovanojimų laureatas ir nominuotas Man Booker premijai. Kehlmanno stilius derina realizmo autentiškumą ir tikslumą su tobulai išmatuota fantasmagorijos doze – šiuo atžvilgiu jis paveldi ilgametes vokiečių literatūros tradicijas.

Romanas „Šviesotamsa“ yra bauginantis ir gražus. Gražus ne tik dėl savo aktualumo (nors daugelis jo momentų atrodo paimti iš šių dienų naujienų ar socialinių tinklų diskusijų), bet visų pirma dėl autorinio meistriškumo: Kehlmannas rašo taip, kad iš karto tampa aišku, jog turime reikalų su literatūros elito meistru. Pasakodamas kino asmenybių istorijas, romanas prieš mus skleidžiasi kaip tikras filmas – su apčiuopiamomis, tiksliomis mizanscenomis.

„Visa ši beprotybė, Franzai, ši pragariška beprotybė suteikia mums galimybę sukurti puikų filmą. Be mūsų viskas būtų lygiai taip pat; niekam nebūtų geriau, niekas nebūtų išgelbėtas. Tik šio filmo nebūtų...“