1963 m. dvidešimt trejų metų Annie Ernaux sužinojo, kad laukiasi. Tuo metu Prancūzijoje abortai buvo nelegalūs. Po keturiasdešimties metų parašytame romane „Įvykis“ pasakojama apie mėnesius, per kuriuos ji slėpė savo nėštumą nuo tėvų, ieškojo draugų ir gydytojų pagalbos ir veltui bandė nutraukti kūdikį mezgimo adata. Žiauriai paprastai papasakota istorija atskleidžia tabu ir klasinių išankstinių nuostatų kupiną visuomenę, kurioje herojės patirtis tampa iniciacija. Remdamasi dienoraščio įrašais ir prisiminimais, kruopščiai kurdama dvigubą perspektyvą, Ernaux atranda naują šios patirties prasmę.