Knygoje „Kapitalas dvidešimt pirmajame amžiuje“ Thomas Piketty pasiūlė naują požiūrį į problemą, kuri pastaraisiais dešimtmečiais sulaukia vis daugiau dėmesio: nelygybę. Išanalizavęs didžiulį kiekį duomenų, prancūzų ekonomistas atrado tokį dėsningumą. Visoms kitoms sąlygoms esant vienodoms, spartus ekonomikos augimas mažina kapitalo vaidmenį ir jo koncentraciją privačiose rankose, todėl sumažėja nelygybė, o lėtesnis augimas lemia kapitalo svarbos padidėjimą ir nelygybės didėjimą. Istoriškai kalbant – Piketty knyga apima ilgą laikotarpį nuo XVIII a. pradžios iki šių dienų – kapitalo įtakos augimas nutrūko tik XX a. dėl dviejų pasaulinių karų ir keinsistinės Šlovingojo trisdešimties (1945–1975) politikos.

Šiandien pasaulis grįžta į situaciją, kai nelygybė nuolat didėja, o tai gali sukelti skaudžių socialinių ir politinių pasekmių. Tačiau, skirtingai nei Karlas Marksas, su kuriuo dažnai lyginamas Piketty, prancūzas neapsiriboja vien niūriu dabartinės situacijos vertinimu ir neprognozuoja kapitalistinės sistemos žlugimo. Jis siūlo priemones, kurios galėtų sustabdyti nepalankias tendencijas.