Monografija yra dalis įvairių autorių darbų serijos, apimančios naujų realijų ir to meto visuomenės gyvenimo reiškinių – telegrafo, kino, telefono, radijo – įsisavinimą XIX–XX a. rusų poezijoje. Ji pirmoji atsekė futbolo temos evoliuciją 1910–1950 m. rusų poezijoje – visus pagrindinius jos etapus: kaip atitinkami motyvai pirmiausia prisitaikė prie nepažįstamos aplinkos, kone slapta prasiskverbdami į poetinius tekstus, kaip jie vėliau išsikovojo vis daugiau vietos žurnalų poezijos rinkinių ir lyrikų puslapiuose ir galiausiai kaip jie pamažu įgavo stabilių semantinių aureolių rinkinį. Dar svarbiau autoriams buvo parodyti, kaip keitėsi nauji poezijos motyvai, atspindėdami momentinius modernumo reikalavimus, deformuodamiesi jų įtakoje, o kartais desperatiškai jiems priešindamiesi. Knygos tikslas dvejopas: viena vertus, surinkti ir suklasifikuoti kuo daugiau XX a. pirmoje pusėje parašytų poetinių eilučių apie futbolą; kita vertus, išanalizuoti futbolo temos raidos logiką istorinės poetikos požiūriu.