Knygoje „Paukščiai, menas, gyvenimas: stebėjimo metai“ Kio Maclear leidžiasi į paukščių stebėjimo kelionę po didmiestį, apmąstydamas kūrybiškumo prigimtį ir prasmingo gyvenimo paieškas.

Atsidūrusi sunkioje gyvenimo situacijoje, pasakotoja atranda paukščių stebėjimo pasaulį. Viena vertus, esė, tyrinėjanti mūsų santykį su gamtos pasauliu, kita vertus, atviras autofikcijos eksperimentas, stebėjimo meno pratimas ir savęs stebėjimo dienoraštis. Paukščiai Maclearui tampa tuo, kuo grybai buvo Johnui Cage'ui, drugeliai Vladimirui Nabokovui ar bitės Sylviai Plath – išoriniu postūmiu vidinei kelionei.

Giliau Maclearas kelia klausimus apie tai, kaip mus formuoja ir puoselėja mūsų lygiagrečios aistros, ir kaip galime pradėti rūpintis ne tik nepaliestomis pasaulio gamtos vietovėmis, bet ir fragmentiškomis miesto erdvėmis, kuriose gyvename.