Knygoje, skirtoje Aleksandro Vvedenskio (1904–1941) kūrybai, įvairių metų kūriniai, susibūrę į monografiją apie rusų poetą – radikalųjį eksperimentatorių, tikrojo meno asociacijos (OBERIU) narį, produktyvų vaikų rašytoją, kurio gyvenimo metu neskelbtuose „suaugusiųjų“ kūriniuose buvo suvokiamas kasdienybės kalbos ir kasdienybės sąmonės pavertimas. Knyga susideda iš 15 skyrių, paliečiančių daugybę poetui giliai nerimą keliančių klausimų, išsaugotų išlikusiuose jo tekstuose (manoma, kad mus pasiekė tik ketvirtadalis to, ką parašė Vvedenskis). Šiuose skyriuose nagrinėjami poetiniai ir filosofiniai jo kūrybos aspektai: nelogiškumas, absurdas, nesusipratimas, įvykis, erosas, laikas, nebūtis. Šios pagrindinės temos ir aspektai sujungiami į Vvedenskio kūrybinius interesus atitinkančius teminius blokus: „Pasaulio gimimas“, „Pasaulio nesusipratimas“, „Pasaulio mirtis“. Pirmoje dalyje nagrinėjamos pasaulio kūrimo galimybės naudojant naują kalbinę logiką; antroji dalis pristato Vvedenskio pasaulį kaip didelį nesusipratimą, sufleruojantį neatsakytus klausimus; Trečioje dalyje dėmesys sutelkiamas į herojų atsisveikinimą su pasauliu ir pasaulio atsisveikinimą su herojais. Kaip vizualus kamertonas, rimuotas su eschatologiniais poeto apmąstymais, knygos skyrių puspavadinimuose yra 15 Albrechto Diurerio graviūrų iš serijos „Apokalipsė“.