Apibrėžęs melo ir melo teoriją, Harry Frankfurtas atsigręžia į tai, kas slypi už jų – tiesos, sąvokos, kuri nėra tokia akivaizdi, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mūsų kultūros pasišventimas nesąžiningai yra turbūt daug stipresnis nei jos pusbalsis įsipareigojimas tiesai. Kai kurie (pavyzdžiui, profesionalūs mąstytojai) „tiesos“ ir „netiesos“ apskritai nelaiko prasmingomis kategorijomis. Net klausydami tų, kurie kalba apie savo meilę tiesai, norom nenorom susimąstome: ar jie tik nekalba visiškas nesąmones? Ir iš tikrųjų, kokia tiesos nauda? Su tuo pačiu putojančiu sąmoju ir sveiko proto išmintimi, kuri persmelkė pirmąją jo knygą „Apie nesąmonės klausimą“, Frankfurtas kviečia kitaip pažvelgti į tiesą: joje slypi kažkas tokio paprasto, kurį tikriausiai sunku pastebėti, bet kuriam mes turime paslėptą ir kartu nenumaldomą troškimą. Jo knyga privers visus mąstančius žmones užduoti klausimą: Tiesa – kodėl aš anksčiau apie tai nepagalvojau?