Autorius Felix Maksimov – nepaprasto talento savininkas, iš tų, kuriuos vadina žodžio burtininkais. Iš pirmo žvilgsnio čia surinkti pasakojimai – tai tik eskizai, įspūdžiai apie atskirus gyvenimo epizodus. Tačiau jie įsimena kaip pranašiški sapnai ir atskleidimai. Ši knyga sunkiai apibrėžiama. Atsiminimai? Ne visai. Magiškas realizmas? Iš dalies. Šiuose tekstuose yra neatsispiriamas žavintis stebuklas: jis gali būti šviesus, liūdnas, juokingas, baisus... Taip, kaip rašo Felix Maksimov, niekas daugiau nerašo.

Iš autoriaus: Aš gimiau 1976 metais Maskvoje, Presnoje, ir čia praleidau savo gyvenimą. Rašau raides.

Mano eskizai apie vaikystę – ne tiesa. Tai atgarsis, nutekėjusi akvarelė, vaza iš šukių, rastų kasinėjimuose, žmogaus veidas, atkurtas iš kaulų liekanų. Ne darbas, o bandymas, ne muzika, o orkestro derinimas prieš koncertą. Visada mėgau šį garsą, pažadą, laukimą. Bandymas sugrįžti į vaikystę – kadangi bandymas pabėgti nepavyko.

Visų, išskyrus mano mirusius artimuosius, vardus aš pakeičiau. Skirtingų metų atsiminimai surinkti iš skiautinių ir šukių metais, kai prasidėjo karas. To manęs jau nėra, nėra ir to, kas tai rašo dabar.