Jamesas Joyce'as – didis airių rašytojas, klasikas ir kartu klasikos bei jos kanonų naikintojas. Jis – žmogus, kuriam labiau nei kam kitam lėmė naujųjų XX amžiaus literatūros mokyklų ir judėjimų atsiradimą. Jo romanas „Ulisas“ (1922 m.) yra rašytojo magnum opus, nulėmęs prozos raidą ir ne kartą pripažintas geriausiu ir reikšmingiausiu romanu šio žanro istorijoje. Pasak autoriaus, „Ulisas“ – vieno paprasto žmogaus dienos istorija mažame Europos miestelyje – savyje talpina visą literatūrą su visais jos stiliais ir technikomis, išreikšdamas viską, ką menas gali pasakyti apie žmoniją.

„Nuostabi knyga. Puiki knyga... Nesupranti, nes neturi laiko. O aš turėjau daug laiko, skaitydavau penkias valandas per dieną ir perskaitydavau ją šešis kartus. Iš pradžių ir aš jaučiau, kad nesuprantu, o paskui viskas pamažu išryškėjo – žinai, kaip ryškinama nuotrauka. Iš jo išsprūdo Hemingvėjus, Dos Passos. Jie visi minta trupiniais nuo jo stalo.“