Dadaizmo šimtmečio proga Martinas Mittelmeieris (g. 1971 m.), žinomas dėl savo ikoniškų modernistų (Thomaso Manno, Theodoro W. Adorno) biografijų, parašė paradoksalią dadaizmo istoriją. Sekdamas provokuojančio avangardo judėjimo stilių, autorius sukuria įvykių, vietų ir priemonių koliažą, kuris sujungia farsinę dadaizmo istoriją. Paradoksai slypi kiekviename žingsnyje: kaip dadaizmas pasirodė esąs trumpiausiai gyvavęs, bet įtakingiausias judėjimas; kaip Hugo Ballas iš kavinės dainininko akompaniatoriaus tapo karnavalo pranašu ir katalikų mąstytoju; kaip dadaizmui pavyko sukurti kalbą, kuri neigia pačią kalbos galimybę. Knyga kupina egzotiškų faktų ir naujų susidūrimų, leidžiančių patirti XXI amžiaus dadaizmą kaip amžinai „vaikišką“, nesenstantį meninį reiškinį.