Savo knygoje „Ilgalaikės pasekmės“ kino kritikas Levas Karachanas bando suprasti sudėtingą kelią, kurį po Antrojo pasaulinio karo nuėjo ne tik Rusijos, bet ir Vakarų kinas.

Tyrimas pagrįstas dviejų septintojo dešimtmečio režisierių, Andrejaus Končalovskio ir Andrejaus Smirnovo, darbų palyginimu, ypač jų naujausiais filmais „Nuodėmė“ (2019) ir „Prancūzas“ (2019). Kaip per daugiau nei pusę amžiaus keitėsi gyvenimą mylinti Atlydžio karta? Koks jos ryšys su Vakarų susvetimėjimo kinu? Kaip ji susidorojo su gyvybingumo krize, kai Atlydis užleido vietą giliam įšalui? Koks yra septintojo dešimtmečio palikimas šiandien? Autorius ieško atsakymų, savo analizėje remdamasis vis daugiau vardų, reiškinių ir įvykių.