„Inventing Modernity“ – tai meno istorikės ir Niujorko universiteto profesorės emeritės Lindos Nochlin esė rinkinys, kuriame pateikiami jos svarbiausi tekstai. Esė – menininkų ir kritikų (Gustave'o Courbet, Auguste'o Renoiro, Camille'o Pissarro, Édouard'o Manet, Roberto Goberio, Franciso Bacono, Andy Warholo, Meyerio Schapiro ir kitų) – rašiniai – po vienu priedanga sujungiami Nochlino požiūrio į modernizmą. Tai ne universalus pasakojimas, įkūnytas konkrečiomis formomis, o – Charles'o Baudelaire'o formule – menininko gebėjimas būti moderniu, tai yra būti savo laike. Kiekviena knygos dalis paliečia konkretų sociokultūrinį aspektą ir motyvą, pasikartojantį daugelyje Nochlino kūrinių: politinė revoliucija kaip utopinė galimybė, kūniškumas, rasės ir kolonializmo ideologija bei subjektyvizmas mene.