Knyga apie karo laikotarpį (1942-1943) apima esė, skirtus iškilioms literatūros figūroms, tokioms kaip Defo, Balzakas, Stendalis, Tolstojus, Žydas ir Vitkevičius, taip pat Džeimso, Nyčės ir Bergsono filosofiniams tekstams. Knygoje taip pat pateikiama poleminė korespondencija tarp Č. Milošo ir J. Andžejevskio.

Tyrinėdamas šiuolaikinius mitus ir prietarus bei apeliuodamas į racionalizmo tradiciją, Milošas mėgina surasti atramos taškus dviem pasauliniais karais pažemintai Europos kultūrai.