Marshallo Sahlinso „Akmens amžiaus ekonomika“ yra viena svarbiausių šiuolaikinės antropologijos knygų, kurios autorius po pirmosios publikacijos 1972 m. iškart tapo meistru. Ambicingai interpretuodamas ekonominės veiklos, kaip kultūrinio reiškinio, prigimtį, Sahlinsas radikaliai peržiūrėjo tradicines ne tik medžiotojų ir rinkėjų, bet ir priešistorinių visuomenių bei vadinamosios natūrinės ekonomikos sampratas. Būtent čia Sahlinsas atrado „primityvios pasiturinčios visuomenės“ sąvoką – koncepciją, kuri tapo jo vizitine kortele antropologijoje ir apibrėžė debatų horizontą ateinantiems dešimtmečiams, peržengdama akademines ribas. Tačiau, kaip ir prieš pusę amžiaus, hipotezė, kad priešistorinės tautos galėjo gyventi geriau be šiuolaikinės civilizacijos privalumų, tebėra provokuojanti, skatinanti ieškoti naujų patvirtinimų ar paneigimų.