Šie garsaus rašytojo Juliaus Danieliaus našlės memuarai apima laikotarpį nuo 1960-ųjų iki 1980-ųjų. Stagnacijos metais teatrai, meno dirbtuvės ir žurnalai tapo inteligentijos traukos centrais. Vienas iš tokių žurnalų buvo „SSRS dekoratyvinis menas“, kuriame tais metais dirbo Irina Uvarova. Ji prisimena Siniavskio-Danielio teismą, menininko Boriso Birgerio ratą (Bulatas Okudžava, Vladimiras Voinovičius, Tagankos teatro aktoriai), Sergejų Paradžanovą, Michailą Bachtiną ir to meto teatro eksperimentus.

Irina Uvarova yra scenografė, meno istorikė ir teatro teoretikė. Devintojo dešimtmečio viduryje kartu su Viktoru Novatskiu ji prisidėjo prie tradicinės lėlių prakartėlės ​​atgaivinimo; dešimtojo dešimtmečio pradžioje ji įkūrė žurnalą „Kukart“, kuris padarė didelę įtaką šiuolaikinio lėlių teatro estetikai.