Nadia Urbinati knygoje „Iškreipta demokratija“ diagnozuoja problemas, su kuriomis susiduria politika partizaninių aistrų ir žiniasklaidos monopolizavimo eroje, ir energingai gina demokratijos esmę: sudėtingų kompromisų poreikį ir prieštaringų sprendimų neišvengiamumą.

Urbinati įvardija tris demokratijos iškraipymo tipus: nepolitinį, populistinį ir plebiscitarinį. Kiekvienas iš jų griauna kritinę atskirtį, būtiną veikiančiai demokratijai: barjerą tarp laisvo viešo forumo viešajai nuomonei ir valdžios institucijų, įgyvendinančių žmonių valią. „Nepolitinė“ demokratija ekspertų vertinimus iškelia aukščiau politinės nuomonės. Populistinė demokratija iki kraštutinumo poliarizuoja visuomenės forumą, kuriame išsakomos ir diskutuojamos skirtingos nuomonės. O plebiscitarinė demokratija nepateisinamai didelę reikšmę teikia estetiniams ir neracionaliems nuomonės aspektams. Anot autoriaus, demokratija suponuoja nuolatinę kovą, siekiant nustatyti tas problemas, kurias piliečiai laiko svarbiausiomis savo gyvenimui. Todėl nuomonės išreiškimas yra ne mažiau svarbi veiksmo forma nei rinkimų organizavimo ir sprendimų įgyvendinimo mechanizmai.

Urbinati savo dėmesį sutelkia ne tiek į atvirus demokratijos priešus, kiek į tuos, kurie prisistato jos šalininkais: technokratus, kuriems rūpi tik priimti teisingus sprendimus, demagogus, glostančius „liaudį“, žiniasklaidos magnatus, norinčius politinį valdymą paversti žiūrovų sportu, o piliečius – priešingų komandų gerbėjais.