Menininko, meno istoriko ir Rusijos muziejaus darbuotojo Vsevolodo Vladimirovičiaus Voinovo (1880–1945) dienoraštis pavadintas „Medžiaga apie šiuolaikinį meną“ (1921–1922) ir panardina skaitytoją į audringą Petrogrado gyvenimo atmosferą tais metais. Jis taip pat suteikia galimybę įvertinti Voinovo kūrybos apimtį ir įvairovę: grafiko, muziejaus darbuotojo, meno kritiko ir meno istoriko. Voinovas, priklausęs jaunesnei „Meno pasaulio“ judėjimo kartai, susikūrė 1910-aisiais ir aktyviausiai dirbo bei kūrybiškai save realizavo 1920-aisiais. Daugeliui „Meno pasaulio“ judėjimo narių būdingas universalizmas ryškiai atsispindėjo jo nepaprastoje asmenybėje. Dienoraštyje minima daugybė asmenų – tiek praeities, tiek šiuolaikinių menininkų. Be Boriso Kustodievo, pirmojo ir pagrindinio daugelio „Dienoraščio“ puslapių veikėjo, tai yra „Meno pasaulio“ rato meistrai, kolegos iš Ermitažo ir Rusijos muziejaus: Aleksandras Benois, Stepanas Jaremičius, Georgijus Vereiskis, Dmitrijus Mitrochinas, Piotras Neradovskis, Mstislavas Dobužinskis, Ana Ostroumova-Lebedeva, Fiodoras Notgaftas ir kiti menininkai, kritikai bei muziejaus darbuotojai – Nikolajus Puninas, Erichas Hollerbachas, Igoris Grabaras, Izaokas Brodskis ir Nadežda Dobyčina.

Komentarai daugiausia skirti Rusijos meno kūriniams ir aktualiems XX a. 3-ojo dešimtmečio meno įvykiams, taip pat ankstesnio XX a. ir XX a. 10-ojo dešimtmečių laikotarpio meno įvykiams, kuriuos prisimena autoriaus pašnekovai.