Deividas Kišikas yra Bostono Emersono koledžo profesorius, žinomas tarp kitko savo eksperimentais fictional philosophy, kurių atspirties taškas yra „alternatyvus faktas“, tai, kas galėjo nutikti, jei…

Knygoje "Manheteno projektas. Miesto teorija" tokiu „faktu“ tampa sėkmingas Walterio Benjaminio pabėgimas į JAV, kur jo garsusis projektas "Pasažai", skirtas Paryžiui — XIX amžiaus sostinei, tęsiasi Niujorko 1940–1980-ųjų metų medžiagoje. Per jautrią Benjaminio optiką stebime, kaip betono gatvės ir dangoraižiai, grafičiai ir priemiesčių svajonės, žmonės-sumuštiniai ir benamiai, „vietos genijai“ — Vudis Alenas, Robertas Mozesas, Endis Vorholas, Remas Kolhasas, Hana Arendt, Džeinė Džekobs, Džozefas Gouldas — susideda į XX amžiaus sostinės, Niujorko, mentalinį žemėlapį.

Naudodamas tris ašis — realybė/fantazija, politika/ekonomika, rojus/pragaras — ant kurių telpa bet kokie didelio miesto elementai, Kišikas kuria savo niujorkietišką „fikcijos“ filosofiją ir parenka XX amžiaus antrosios trečiosios dalies modernumo metaforas, ieškodamas „chaotiškame ir fragmentiškame urbanistiniame happeninge“ urbanistinės revoliucijos manifestą.